Toliau apie intro savaitę ir laisvalaikį

Kadangi šįkart įrašas turi apimti kiek daugiau dienų, tai jis bus ILGAS ir nepykit, jei mintys bus išsibarstę. 

Rugpjūčio 26d.

Šiandien vietoj įprastos Kultūros paskaitos, apturėjom Metodiką su dėstytoju Saimonu. Nerealus dėstytojas Ir Jeeee, yra 50 % galimybė, kad jis bus mano grupės/klasės koordinatorius. Be to, tik jam išsižiojus, buvo akivaizdu, kad jis britas: aiški anglų kalba(poilsis ausims) su šiek tiek pablukusiu britišku akcentu (mat, jau aštuonerius metus gyvena Danijoje) ir daug ironijos- super. O po paskaitų važiavom į Kopenhagą apžiūrėti įžymybių :) Tiesa, dalį jų matėl tik pro autobuso langą, o tas, prie kurių stojom ir galėjom apžiūrėt iš arčiau, su Žana buvom jau apžiūrėję (per tą savo „Per Kopenhagą pėsčiomis“ turą, kai labai neturėjom ką veikt), tai prie Undinėlės pasivaikščiojom, o prie Christianshavn‘o prisėdom ant prieplaukos. Taip ir praėjo valanda: sausainiai, mineralinis, šnekos, viena kita foto...O, po visos išvykos nuo centrinės stoties vėl ėjom pėsčiomis namo. Šiek tiek gaila, kad nusprendėm neiti į Tivolį( atrakcionų parką), bet labai jau brangu-beveik 45Lt vien kad įeitum, o po to dar po 10Lt kiekvienas pravažiavimas atrakcionu. Žinoma, gali pirkt bilietą už maždaug šimtą litų, bet jis skaitosi visos dienos ir jį pirkti šeštą valandą vakaro neapsimoka...Nu, nieko, su moksladraugiais per Kalėdų periodą nusigabensim ten( šis laikotarpis pas juos tęsis apie mėnesi ir parke bus labai gražu).

Rugpjūčio 27d.

Be danų ir kultūros paskaitų ketvirtadienis pasiūlė paskaitą apie darbą studijų metu. Atrodo, tema rimta, bet net ir čia prisijuokėm. Kol kas visakas akivaizžiai pagal Akademijos planą- use your brain, improve and enjoy yourself(keletui mano žiopliukų skaitytojų, kurie šiek tiek susipykę su anglų kalba- galvok, tobulėk ir mėgaukis ) O po to didžiuliu būriu patraukėm į traukinukų stotį (žinoma, pėsčiomis ir 3km kaip niekur nieko), nes šiandien pradėjom tvarkytis dokumentus dėl CPR( leidimo gyventi, dirbti ir pan.). Ten beveik valandą laukėm, nes buvom vienos iš paskutinių išsiėmusių lapelius (tuos eilės numeriukus). Nieko, neprailgo- lyginom skirtingų šalių ID korteles, šiaip plepėjom, baiginėjom pildyt dokumentus ir panašiai. Rumunų kortelės nevykę. Tokios gana nepatogaus formato- primena senas lietuviškas teises(maždaug A6 formato), tiesa, plastikinės, tai lyg ir patvaresnės nei tos mūsų senosios teisės...
Dargi šiandien galų gale pravažiavom metro (nes įprastai mes važiuojam S traukinukais). Tiesa, aš vis dar nelabai suprantu, koks esminis skirtumas tarp metro ir S. Ir be abejo, prasiėjom pėsčiomis dar kokius tris kilometrus(ratais kvadratais namo:)) ).

Rugpjūčio 28d.

Galų gale važiuosiu apžiūrėti buto Lyngby (skaityt reiktų, Liungbiu).
Paskaitos tiesiog nesveikai greit prabėgo. Be dviejų įprastų-danų ir kultūros- paskaitų, turėjom valandėlę su studentų bičiuliais (angliškai skamba paprasčiau- buddies; ir nežinau, kaip reiktų tiksliau išversti jų statusą) Gabrieliumi ir Raluca( dar žinoma ir kaip Pusha). Abu rumunai. Jie stengėsi atsakyti į užsilikusius klausimus. Šiek tiek aiškino apie vertinimo sistemą: balai gali būti nuo -3 iki 12. -3 – absoliučiai nepriimtina, 0 – tiesiog praktinis teorijos pritaikymas, 2 - balas, kurio pakanka, kad išlaikytum, ir kuris reiškia, kad ne tik gali panaudoti bet iš esmės gali ir paaiškint teoriją, 4- paaiškini teoriją, ją taikai ir dar pridedi kažką daugiau, ir taip toliau. Kuo daugiau parodai ( na kad ir kelias kitas teorijas, ir dar pagrindi ir t.t.), tuo daugiau gauni. Jei gavai 12, vadinasi egzaminuotojas neturi jokių klausimų. O egzaminai čia irgi įdomiai vyksta. 4-5 žmonių grupės daro rašto darbus ir atiduodant, darbe turi būti parašyta, kuris rašė kuriuos puslapius. Šis darbas atiduodamas anksčiau, o egzaminas vyksta tarsi individualus pokalbis ir laikantysis sulaukia klausimų daugiausia iš tų puslapių, kuriuos rašė, bet keletas būtinai us ir iš kitų puslapių, nes darbą jis darė komandoje ir turėtų išmanyti/žinoti visą darbą, ne tik savo dalį.
Dar man labai patiko vienas Ralucos sakinys apie tai, kodėl Danijoje dėstytojai tokie ironiški (taip taip, danai-apksritai ironijos mėgėjai), Ji sakė, kad „Ironija- tarsi kažkoks stimuliatorius, skatinantis studentus galvoti“ ( žinoma, vertimas nevisiškai tikslus, bet mintis būtent tokia). Ir tikrai- net mokykloje labiau mėgau pamokas ( tiek suole, tiek pas korepetitorius), kuriose buvo DAUG ironijos. Tai va.
Po paskaitų galų gale pamatėm Akademijos barą „BAR44”. Visai nieko. Tiesa, man kažkuo primena seniai užsiraukusį INTRO ar tą klubeliūkštį, kur buvo Sporto Rūmuose. Tiesa, žymiai tvarkingesnis. Žinot, kas ten jėga? Vamzdynas palubėje nudažytas raudonai ir patapęs internjero dalimi. Šiaip visai jauki vietelė. Gaila dirba tiktai penktadieniais ir tik nuo 12 iki 16 valandos. Kiek supratau iš Mauricio- aziatiškos išvaizdos brazilo, kuris šįmet jau antrame Service Management (mano programos) kurse, tai baras taip trumpai dirba, nes ten dirbantys studentai-savanoriai ir be to, jis sakė, kad Akademijos bendrabuty gyvenantys studentai nėra labai aktyvūs baro lankytojai, o kitiems jis per toli.
Va, o tarp paskaitų ir popietės su moksladraugiais bare, aš dar spėjau apžiūrėti butuką. Nuėjau pas Soren ( toks dėdė, atsakingas už bendrabutį ir pan.) į kabinetą ir tada su jo toyota, kurios panelė absočiuiai identiška Citroen C1 ( ! ), nuvažiavom iki buto. Na, automobiliu nepasirodė jau taip arti jis, bet manau, kad dviratuku ten galima nukirst kampus… Butukas antram ar trečiam aukšte( aš čia visąlaik painioju aukštus…), žodžiu, paskutiniame.Be baldų. Labai nedidukas: vienas kambarys -12, gal 13 kv.m, kitas- ~8kv.m, labai nebloga virtuvė, o dušas įrengtas tualete- toks šlangasšone/virš klozeto. Be to didysis kambarys neturi nei durų, nei tos “pulpos”, kur įtupdyt elektros lemmputę ant lubų, tik laidai. Bet manau, kad tiek vieną, tiek kitą problemą galima išspręst.  Ir dar nežinau, ar ten yra internetas. Skalbits reiktų eiti į namą kitapus gatvės, bet šeimininkas palikęs kortelę, kad ten įeitume. Be to, labai padori nuoma gautųsi apie 1000Lt su visais mokesčiais...
Erzina, kad nežinau, ar tokia rumunė Ema gyvens su manim, ar ne (penktadienį turėjo nuvažiuot į tokį KAB bendrabutį ir susižinot, ar ten gauna kambarį). Jei gautų ir rinktųsi eit ten, galėčiau bandyt padaryt taip, kad gyventume su Žana, o dabar toks stūmtraukis gaunasi.
O po visų darbų ir pasisėdėjimo su kolegom neskubėjom namo, dar užsukom pas čekę Alenką. Vėliau užsuko kitas čekas-Pavel. Aišku, visi vėl prisijuokėm, o galiausiai apie ketvirtą popiet, movėm namo. Galvojom, kad gal vakare dar visi susitiksim jau Kopenhagoj ir pasivaikščiosim, bet sms, taip ir nesulaukėm. Nir ir nieko.  Miegot.

Rugpjūčio 29d.

Šeštadienis. Niekur nereikia. Tingim. Kaip kiaunės. Kadangi, vakar vakare šaldytuvą ištuštinom, šiandien reikėjo į parduotuvę. Galų gale apie vidudienė išsikasėm iš lovų ir žengėm tuos penkis žingsnius į kitoj gatvės pusėj esančią NETTO. Ten nusipirkom pigiausios duonos ( kaip paaiškėjo, nebloga – su nemaltais grūdais), pašteto, tepamo sūrio dar kažko ir atgal į guolį. Pavalgėm. Pažiūrėjom „Draugus“ ir nusprendėm, kad riekia eit pasivaikčiot. Prasiėjom palei kelis ežerus. Šiandien čia buvo Tarptautinė Diena, tia buvo daug skirtingų tautų palapinių, radom ir lietuvių. Nepasirodė nei itin gerai pasiruošę, nei įdomūs. Bet užtai smagu buvo pažiūrėt brazilišką kapuerą, dar keletą įdomesnių „pasirodymų“. Paskui tolyn nuo ežerų į Frederiksbergą ieškot Frederiks have(parko). Radom. Bet ne visai tą. Gretimą. Apžiūrėjom ir tada pasukom į tą, kurio ieškojom. Parke prisikvailiojom, dariau Žanos fotosesiją. Galiausiai pasiblaškę grįžom namo, vėl užkirtom duonos su paštetu ir žiūrėjom draugus. Tada, jau pavakre, Žana nusprendė, kad jai ne gana ir ji eina dar pasivaikščiot, o aš jau likau namie. Žiūrėjau Perl Harbourą. Tik ar skaitosi, kad žiūrėjau, jei užmigau bežiūrėdama? :))

Rugpjūčio 30d.
Sekmadienis. Tik prasidėjo ir dar tikrai nežinau, kas šiandien manęs laukia. :))