Longings and belongings

Jau kelias savaites gyvenu daugmaž tais pačiais rūpesčiais ir vis laukiu kokių nors naujienų iš namų, tai kiekviena žinutė, kiekvienas laiškas, skambutis, e-mail'as ar tiesiog komentaras čia man kaip DIENA, KAI BUVO GERAI:) Tada taip šilta (o Danijoj dar šilumos ne daug- šiandien pirma diena, kai lėkdama į akademiją, žieminį švarką palikau namie)ir miela-pozityvu. Nežinau,turbūt taip yra dėl to, jog nežinau, kada dabar važiuosiu į Lietuvą. Praėjusios atkarpos buvo lengvesnės, nes vis žinojau, kad "va, Kalėdom važiuosi", "va, Vėlykos ir Gimtadienis su šeima bus", o dabar-velnias žino...
Skamba kiek liūdnai, ką?

Anyway, nenorėjau liūdnai, bet pasidalint reikėjo:)O pagrindinė priežastis, kodėl "atsiverčiau blog'ą" buvo Meteoros blog'as apie tai, kaip kai kurie žmonės slepia nuo "chebros", kokios ne trū muzikos klauso...Žinoma, ji kalbėjo daugiausiai apie paauglystės etapą, kai bandai surast save ir įspraust save į rėmus...Na, ar bent aš taip supratau. Bandžiau prisiminti, kokiu būdu aš tą dariau...
Tai gal trumpai apie mano muzikinę evoliuciją: viskas, ką klausė sesės(Radio Centras, rukiverchai, sajūzai, Kirkorovas,Pugačiova-man mieliau skamba pugačicha,Vakule, Dinamika, SEL,...)ir tėvai(Lietus, Pūkas, operos ir simfoninė muzika, pageidavimų koncertai, ...) --> etapas su Britne ir Delfinai--> Delfinai, Linkin Park, HIM, Žalvarinis, vienas kitas rusiškas gabalas, RHCP,...--> Kunigunda ir įvairiausios muzikos paieškos, kur atsirado antra didžioji meilė-Deine Lakaien...dabar turbūt sakyčiau didžiausia, nors retai klausoma...ir tada daug daug daug DAUG skirtingos muzikos, kur atsirado daug lounge stilistikos, Fitzgerald ir Armstrong'as, pianinas indie ir pop. Buvau neseniai užsukus į last.fm, kur naujausiais duomenimis mano fonotekoje yra 1348 skirtingi atlikėjai...tik tie naujausi duomenis neatsinaujinę nuo rugpjūčio 18-osios...Tai, šiuo metu jų yra dar daugiau...
Grįžtant prie trū'izmo...Niekad nebuvau chebroj, ar bent jau niekas nesijaučiau tokios dalimi. Tad niekad nesijaučiau trū, ir man visada juokingai skambėdavo (ir tebeskamba), kai kas nors kitas bandė mane įspraust į rėmus:)) Žinoma, linkstu link vienos subkultūros, bet toli gražu nesijaučiu jos ambasadore... (Supraskite mane teisingai: ją labai vertinu ir jos dėka labai daug ko išmokau ir daug ką supratau, ir dar daug ką noriu suprasti).
Panašu, kad neišeis man taip trumpai ir nenukrypstant apie tai, ką labiausiai norėjau parašyt. Esminė mintis, per šį laiką išsirutuliojusi po Meteoros įrašo yra, kad žmonės gali nesidalinti savo slapčia klausoma muzika dėl kitų priežasčių nei trū'izmas. Jie gali saugoti prisiminimus, ieškoti kažko naujo ir tobulėti, mėgautis ta "slapta" muzika su kitais žmonėm...Senas reikalas, kad žmogus permainingas ir prisitaikėliškas. Ir jeigu žmogus su viena kompanija jaučiasi trū klausydamas metalo, dar nereiškia, kad jis veidmainis ir kvailys, kitoje sakydamas, jog "metalas yr vargas, ieškom techno". Tiesiog su "techno" kompanija, jis gali vertinti metalą pagal absoliučiai kitus kriterijus...

Et, įrašo pradžia nostalgiška,vidurys nuobodus(?), pabaiga pamoksliška ir, spėju, vis tiek neaiški mintis.