Beveik gruodžio vidurys

Daugiau nei du mėnesiai be įrašų-visiškas apsileidimas, bet jūs man atleiskite.
Velnias, kaip sunku vėl pradėt rašyt, bet va, klausau Mamontovo „Jau baigėsi viskas“ ir bandau sukurpti sakinį po sakinio.

Apie tai, kas buvo spalį daug nesigilinsiu, tik tiek, kad didžiausias džiaugsmas buvo trumputė tėvelių viešnagė. Iš tiesų, kol neatsiplėšį, neįvertini, ką turi.

Lapkritis prabėgo darbuojantis su pilotinio projekto pirma dalimi iršiaip paskaitose. Į pagaibą pradėjau sirguliuot, Ir nuo tada praleidau daug paskaitų, nes vis geriu vaistus ir vis nėra jėgų. Bet vaistai iš asmeninių atsargų-tai, ką turėjau atsivežus. Buvau pradėjus smarkiai kosėt, išsigandau, kad pasigavau kriuksių gripą, pradėjau gert visokius vaistus, lyg ir pasveikau, į akademiją nuėjau vieną dieną ir vėl atkritau. Su aukšta temperatūra, raumenų skausmais ir kitais privalumais. Nusprendžiau pasielgti atsakingai ir apsilankyti pas medikus. Buvo sekmadienis, tad teko traukt į ligoninę. Ten pralaukiau tris valandas eilįj, daktarėlis paklausė, pasakė, kad plaučiuose viskas gerai, ir paleido namo. Ai, ir dar liepe negert net ir paracetamolio: „because fever is illness only if it‘s more than 42. But if it’s lower, than your organism is just fighting”. Tai ta proga, negerdama vaistų nuo temperatūros, kuri buvo 39+, vos nenualpau. (Čia norėčiau pastebėti, jog mano iprasta kūno temperatūra retai siekia 36, tad 39 man jau kulverstuko būsena).Galiausiai, žinoma, temperatūra nukrito, bet varginantis kosulys laikėsi dar kelias dienas, šiaip ne taip, su pažįstamų danų pagalba, pakliuvau pas savo vietinį daktarą. Tas nelabai norėjo net klausyt: „Na, tau influenza. Bet šitas gripas tęsiasi savaitę-penktadienį susirgai, penktadienį pasijusi geriau“.
- Bet kosulys tikria vargina ir skausmingas. Gal yra kokie vaistai, kad greičiau pasveikčiau ar bent kad kosulį palengvintų?
- Kad tau dabar jokie vaistai nepadės.
- Jokie? Bet kažkas juk turi būti.
- Na, gali pagerti šituos nuskausminamuosius.- Ir kažką pradeda rašyt ant kitos vizitinįs kortelės pusės...Ties čia jau ir nusivyliau.
Išvada apie vietinius daktarus- ačiū Dievui, kad yra greitasis paštas. Tėveliai ir sesės pasirūpino ir per DHL atsiuntė paketėlį vaistų. Be to, manau DHL vyrukui buvo visai linksma, kai jis turėjo atrakinti mano duris iš lauko pusės, kad aš galėčiau pasirašyti-spūna, mat, užstrigo.

Tai taip prastūmiau dar kelias dienas.

Praėjusį savaitgalį buvo atvažiavus draugė iš Londono. Gerai, kad aš buvau ne vienintelė pažįstama Kopenhagoje, nes kitaip būtų mirus iš nuobodulio, kadangi man nebuvo daug sveikatos net pasivaikščiot, ką jau kalbėt apie linksminimąsi. Bet visgi antradienį išmovėm į koncertą. Danų grupė „THE GUN“( myspace.com/thebandthegun) buvo labai super. Sakyčiau, lietuviai, vertinantys gerą nepopiliariąją muziką, turėtų apsvarstyt jų atsivežimą. Kanadiečiai „Lightning Dust“ irgi kažką turi, bet visgi didesnį įspūdį paliko danai. O taip nutiko, kad trečiadienį sunkiai pasikėliau iš lovos-vėl kosulys siaubingai vargino duriais aplink širdį. Bandžiau prisiskanbint savo daktarui, nesugebėjau, bet ketvirtadienį anksti ryte pavyko. Nuėjau. Pakalbėjom. Pasakiau, kad kosulys nepraeina jau trečia savaitė ir tebėra siaubingai varginantis, ir kažkokie neįprasti skausmai aplink širdį. Paklausė su stetoskopu(?) ir pasakė: „Nu jo, kairįj pusėj tų...kaip ten jie...daugiau nei turėtū būti ir išrašė antibiotikus. „Vualia“-su asmeniniais pasigydimais, nuotolinėm daktarų konsultacijom ir vietiniais medikais(tfu, net pirštai pinasi juos taip vadint) geriu jau trečią sesiją antibiotikų. Supraskite mane teisingai: piktinuosi tik vietiniais daktarais,o gal tiksliau vietine „gydymo filosofija“: kaip įmanoma mažiau medikamentų.

Bet žvelkime į šviesiąją pastarojo meto dalį- šianden girdėjau savo „butiokę“(kaip nervina, kad nėra vienažodžio atitikmens „flatmate“), dainuojant bažnyčios choro koncerte. Ji irgi džiaugėsi, kad atmoviau. Dargi vakar su Gergana apklausėm 50 McDonalds klientų savo pilotiniam projektui, rytoj su grupe tiksimės tęsti jo rašymo, nes reikia pabaigti kaip įmanoma anksčiau, o ir pridavimo data nenumaldomai artėja. Be to, mano plaukai vėl ryškiai raudoni Ir iki skrydžio namo liko penkios dienos!!!

Tik penkios!!!
Bėje, naujausias muzikinis atradimas- Shirley Bassey. Džiazo atilkėja, prisidėjusi prie Bondo garso takelių ir šiaip scenojau jau daugiau nei penkiasdešimt metų.

Dargi pastaruoju metu klausomųjų sąraše: Paramore, Dandelion Wine, Spiritual Front, My Brightest Diamond, New Moon soundtrack(kai kurias iš tų grupių reik paklausyt atidžiau-manau gali būti gėrio), Foje ir Mamontovas,The GUN.

Labanakt.:)