Beveik gruodžio vidurys

Daugiau nei du mėnesiai be įrašų-visiškas apsileidimas, bet jūs man atleiskite.
Velnias, kaip sunku vėl pradėt rašyt, bet va, klausau Mamontovo „Jau baigėsi viskas“ ir bandau sukurpti sakinį po sakinio.

Apie tai, kas buvo spalį daug nesigilinsiu, tik tiek, kad didžiausias džiaugsmas buvo trumputė tėvelių viešnagė. Iš tiesų, kol neatsiplėšį, neįvertini, ką turi.

Lapkritis prabėgo darbuojantis su pilotinio projekto pirma dalimi iršiaip paskaitose. Į pagaibą pradėjau sirguliuot, Ir nuo tada praleidau daug paskaitų, nes vis geriu vaistus ir vis nėra jėgų. Bet vaistai iš asmeninių atsargų-tai, ką turėjau atsivežus. Buvau pradėjus smarkiai kosėt, išsigandau, kad pasigavau kriuksių gripą, pradėjau gert visokius vaistus, lyg ir pasveikau, į akademiją nuėjau vieną dieną ir vėl atkritau. Su aukšta temperatūra, raumenų skausmais ir kitais privalumais. Nusprendžiau pasielgti atsakingai ir apsilankyti pas medikus. Buvo sekmadienis, tad teko traukt į ligoninę. Ten pralaukiau tris valandas eilįj, daktarėlis paklausė, pasakė, kad plaučiuose viskas gerai, ir paleido namo. Ai, ir dar liepe negert net ir paracetamolio: „because fever is illness only if it‘s more than 42. But if it’s lower, than your organism is just fighting”. Tai ta proga, negerdama vaistų nuo temperatūros, kuri buvo 39+, vos nenualpau. (Čia norėčiau pastebėti, jog mano iprasta kūno temperatūra retai siekia 36, tad 39 man jau kulverstuko būsena).Galiausiai, žinoma, temperatūra nukrito, bet varginantis kosulys laikėsi dar kelias dienas, šiaip ne taip, su pažįstamų danų pagalba, pakliuvau pas savo vietinį daktarą. Tas nelabai norėjo net klausyt: „Na, tau influenza. Bet šitas gripas tęsiasi savaitę-penktadienį susirgai, penktadienį pasijusi geriau“.
- Bet kosulys tikria vargina ir skausmingas. Gal yra kokie vaistai, kad greičiau pasveikčiau ar bent kad kosulį palengvintų?
- Kad tau dabar jokie vaistai nepadės.
- Jokie? Bet kažkas juk turi būti.
- Na, gali pagerti šituos nuskausminamuosius.- Ir kažką pradeda rašyt ant kitos vizitinįs kortelės pusės...Ties čia jau ir nusivyliau.
Išvada apie vietinius daktarus- ačiū Dievui, kad yra greitasis paštas. Tėveliai ir sesės pasirūpino ir per DHL atsiuntė paketėlį vaistų. Be to, manau DHL vyrukui buvo visai linksma, kai jis turėjo atrakinti mano duris iš lauko pusės, kad aš galėčiau pasirašyti-spūna, mat, užstrigo.

Tai taip prastūmiau dar kelias dienas.

Praėjusį savaitgalį buvo atvažiavus draugė iš Londono. Gerai, kad aš buvau ne vienintelė pažįstama Kopenhagoje, nes kitaip būtų mirus iš nuobodulio, kadangi man nebuvo daug sveikatos net pasivaikščiot, ką jau kalbėt apie linksminimąsi. Bet visgi antradienį išmovėm į koncertą. Danų grupė „THE GUN“( myspace.com/thebandthegun) buvo labai super. Sakyčiau, lietuviai, vertinantys gerą nepopiliariąją muziką, turėtų apsvarstyt jų atsivežimą. Kanadiečiai „Lightning Dust“ irgi kažką turi, bet visgi didesnį įspūdį paliko danai. O taip nutiko, kad trečiadienį sunkiai pasikėliau iš lovos-vėl kosulys siaubingai vargino duriais aplink širdį. Bandžiau prisiskanbint savo daktarui, nesugebėjau, bet ketvirtadienį anksti ryte pavyko. Nuėjau. Pakalbėjom. Pasakiau, kad kosulys nepraeina jau trečia savaitė ir tebėra siaubingai varginantis, ir kažkokie neįprasti skausmai aplink širdį. Paklausė su stetoskopu(?) ir pasakė: „Nu jo, kairįj pusėj tų...kaip ten jie...daugiau nei turėtū būti ir išrašė antibiotikus. „Vualia“-su asmeniniais pasigydimais, nuotolinėm daktarų konsultacijom ir vietiniais medikais(tfu, net pirštai pinasi juos taip vadint) geriu jau trečią sesiją antibiotikų. Supraskite mane teisingai: piktinuosi tik vietiniais daktarais,o gal tiksliau vietine „gydymo filosofija“: kaip įmanoma mažiau medikamentų.

Bet žvelkime į šviesiąją pastarojo meto dalį- šianden girdėjau savo „butiokę“(kaip nervina, kad nėra vienažodžio atitikmens „flatmate“), dainuojant bažnyčios choro koncerte. Ji irgi džiaugėsi, kad atmoviau. Dargi vakar su Gergana apklausėm 50 McDonalds klientų savo pilotiniam projektui, rytoj su grupe tiksimės tęsti jo rašymo, nes reikia pabaigti kaip įmanoma anksčiau, o ir pridavimo data nenumaldomai artėja. Be to, mano plaukai vėl ryškiai raudoni Ir iki skrydžio namo liko penkios dienos!!!

Tik penkios!!!
Bėje, naujausias muzikinis atradimas- Shirley Bassey. Džiazo atilkėja, prisidėjusi prie Bondo garso takelių ir šiaip scenojau jau daugiau nei penkiasdešimt metų.

Dargi pastaruoju metu klausomųjų sąraše: Paramore, Dandelion Wine, Spiritual Front, My Brightest Diamond, New Moon soundtrack(kai kurias iš tų grupių reik paklausyt atidžiau-manau gali būti gėrio), Foje ir Mamontovas,The GUN.

Labanakt.:)

Irisai

Šiandien po popietinės pamainos Marriott'e, visai nesinorėjo skubėt namo-maniau, kad vėl bus šlapia ir vėjuota. Arba tiesiog nesveikai vėjuota ir dėl to šalta. Tik nesuprantu, kodėl. Man patinka, kai vėjas taršo plaukus ir pristabdo žingsnius, kai lietus prausia veidą ir žliugsi batuose. Tada norisi šypsotis. Tada jaučiuosi labiau savimi. O šviečiant saulei tampu kate-mėgaujuosi akinančia šiluma ir sulėtėju. Manau, bent porai metu dislokaciją pasirinkau neblogą.

Šiek tiek nukrypau nuo esmės. Žodžiu, galvojau, kad bus šalta, bet vakaras buvo tik švelniai vėjuotas, tad kelias link stoties buvo maloniai svajokliškas. O traukinuke klausiau muzikos ir skaičiau "Čiupinėjimo malonumą". Žaviuosi. Tiek daug minčių, kurias norėčiau pasisavinti. Ir savinuosi.

Važiuojant nuo Osterport link Nordhavn, įsistebeilijau pro langą: miesto šviesos, o ten, kur turėtų būt vanduo,- tamsuma(nors į akį durk) ir taip miela miela, gera gera...O Lyngby, kol laukiau autobuso valgiau Dummle (ar kaip jie vadinasi)... Saldaniai primenantys pieniškus irisus... smaguriaudama klausiausi Chris Isaak- Weeked Game ...





Velnias! Kaip ilgai nesugalvojau, ką gi man primena ši daina... Ji(visai kaip pieniški irisiniai saldainiai) lyg dėžutę surakina burną ir smegenys plūduriuoja saldume.

Good to go

Laba, brangieji.:)

Taip, jau beveik dvi savaitės po pastarojo įrašo:) Nepykit.
Aš vis bandau atsijoti tai, kas ne taip svarbu, ir parašyti tik svarbiausius dalykus.
:)

Rugsėjo 16-18d.
STUDIJŲ IŠVYKA
Buvo labai smagu. Daug kas priminė Kolpingui parduotas vasaras:) Dargi buvo smagi kompanija. Tiesa, pirmą dieną užkniso mano komanda. keturi tipiškos daniškos išvaizdos( kas nežinot, tai blondinai, mėlynakiai, gana aukšti) vaikinukai, kurie akivaizdžiai apie save per geros nuomonės ir kalbėjo pagrinde daniškai... Bet nieko, išgyvenom. O šiaip buvo daug daug smagių dalykų.:)

Tai išvyka - svarbiausias tos savaitės įvykis.

Rugsėjo 21-25d.
Su testu susijusio nerimo persmelkta savaitė. Daug laiko skirta gauti knygas, kurių reiks testui. Dar daugiau nervinantis, kad nepavyksta. Bet galiausiai visos knygos buvo. Penktadienis: testas, anglų ir kultūros prezentacija, viena danė studentė- kvaiša. Danių grupei pasakė, kad jų prezentacija buvo gera-informatyvi, puiki anglų kalba, įdomi. Žinot, ką? Nė velnio. Ne informatyvi- visą tai jau girdėjom. Pirmą savaitę akademijoj. Iš dėstytojų. Ne įdomi, nes jos mikčiojo ir stabdė ir kikeno...ir apskritai beviltiškai. Viena tiktai iš tiesų normaliai šnekėjo iš tos kompanijos...O ta minėtoji kvaiša turėjusi išsakyti kritiką grupei, kritikavo auditoriją... neva, nemandagu neklausyti ir tarpusavyje šnekėtis. Bet, matyt, ji nežino, kad jeigu sugebi informaciją pateikti įdomiai, auditorijos tildyt nereik. Moliūgėlis. Dar po šių dviejų dienos pramogų turėjom Organizational behaviour paskaitą. Visi pavargę-dėstytojai vargas. :)) Į pabaigą pradėjom kvailiot, nes visai nurovė stogus. Tai aš su kėde(pas mus jo kietos-su ratukais, ne kaip VGTU) sumąsčiau išvažiuot į koridorių ir pažiūrėt, ką daro kita grupelė(darbas grupėmis), ir kaip tik tuo metu į kabinetą grįžo dėstytoja, tai pradėjo garsiai juoktis mane sutikus tarpdury... po to dar su "grupiokais" paplepėjom bare,vėliau atėjo Alena. ir prigriebę porą prancūzių, kurios nuobodžiavo numovėm į pajūrį. :) O diena baigiau su kompanija žiūrėdama filmus. :)
Šeštadienį galų gale kaip baltas žmogus išsiskalbiau!!! :))
Ir tada daugiausiai miegojau. Sekmadienį nieko ypatingo:)

O šiandien buvo tikrai rudeniškas rytas- prieblanda, dargana...

Niekis. Nauja savaitė prasideda...:) Trečiadienį pradedu IOC maratoną:)

Kol kas tiek:)

P.S. : pastaruoju metu vėl apima žiemiška būsena: nesinervinu dėl smulkmenų, šiek tiek plūduriuoju...Ir velniškai trūksta naujos muzikos. Ir reikia sutvarkyti senąją- tokia betvarkė. Ir reikia nusipirkt atminties bloką. Bet turbūt teks ištempt iki Kalėdų. Kitaip vargas - visi 250GB jau artėja prie užsipildymo.

Pasiilgau. Ir norėčiau paplepėt:)

Prieš Introtrip'ą ir po naminio savaitgalio.

Turiu dvi žinias-gerą ir blogą. Nuo kurios pradėt? Ai, nuo bluogos. Nieko įdomaus neįvyko. O dabar gera. Įrašas turėtų būti trumpas.

Savaitė bėgo ir prabėgo. Mokėmės, aktyviai dalyvavom paskaitose. Skaityt, neskaitėm, nes dar daugiau nei pusė klasės( Lietuvos universitetuose ir kolegijose-grupės, o čia klasės. Taip paprasčiau)neturi knygų. Šiaip labai labai džiaugiaus, kad galų gale grįžo Žana. Nesveikai nuobodu buvo laisvalaikiu be jos. Dargi suskirstė mus komandom ruoštis studytrip'ui(išvykai, kurią visi mieliau vadina introtrip'u). O aš niekaip neradau, kur mums tądien paskaitos(o paaiškėjo, kad tikomės salėj, nes paskaitų nebuvo...dėl tos pačios priežasties)turėjo būt. Ir buvom su tokia mergaičiuke iš Šri Lankos komandoj. Dviese. Kitur po aštuonis žmones. Tiesa, dabar jau žinau dar bent keturis narius. Visi danai. O ji irgi šneka daniškai-tai aš kukuoju, nes nieko nekertu. Ir darbas, drįstu pastebėti, greičiausiai būs nevykęs. Mane tai erzina. Bet šiaip laukiu išvykos. Ir akademija veža.
Vis dar džiaugiuos kad nusprendžiau atvažiuot. Net purto pagalvojus apie VGTU.

Bėje, šį savaitgalį praleidau labai ramiai ir mergaitiškai: arbatėlė, pašnekesiai, juokas Ir buvau šopintis. :)) Blusų turbuj. Jėga. Nusipirkau toršerą, stalinę lempą, konversus, pusiau kelioninį krepšį ir dar visokių smulkmenu. Ir visai papigiai. Netgi šiek tiek gaila, kad blusų turgus dirbs tik dar du sekmadienius. o po to žiema. Nedirbs. Et.

Vis dar paieškoma: lova, didelė komoda(ar dvi)/rūbų spinta, kilimaitis...

Ir neįtikėtina, nes oras čia vis dar puikus. Lietaus labai nedaug. Bet turbūt tik kol kas.

Pirma oficiali mokslų savaitė

Rugjūčio 30d. (tęsinys)

Kaip baigdama praėjusį dienoraštį rašiau-nežinau, kas manęs laukia. O sekmadienis pasibaigė tuo, jog popietę praleidom su dviem rumunais (Kristina ir Loisu ne Loisu-vardo neatsimenu) ir danu Jonu. Prasiėjom turistų pamėgta gatve su daug parduotuvių, bet nei viena mūsų nedomino- ką ten erzintis su daniškom kainom  tiktai pasiseilėjom mugėj, kur buvo daiktų iš įvairiausių šalių. Vienas prekystalis atėmė daug valios jėgų- saldumynai. Niekis-apsipirko tik Jonas. Visi kiti ištvermingi. Paskui pasivaikščiojom, pasisėdėjom Karališkajame parke, o vakarą užbaigėm intelektualiom šachmanų pamokom ir nelabai intelektualia holivudine komedija pas Joną. O apie dešimtą vakare, parpėdinę iš kitos miesto pusės su Žana jau buvom namie. 

Rugpjūčio 31d.

Šiandien oficiali mokslo metų pradžia. Jeee, pamačiau savo klasę/grupę- kultūrų mišrainę: studentai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Danijos, Vokietijos, Lenkijos, Čekijos, Rumunijos, Vengrijos, Pakistano, Maltos, Kameruno, Ispanijos, Graikijos, Prancūzijos...Tikiuosi, nieko nepamiršau. Po pirmųjų valandų su savo grupe visi traukėm į Akademijos suorganizuota barbekiu vidiniame kieme, o po to pasižiūrėt, kas darosi bare, kur 44 minutes žmonės galėjo gerti nemokamai- keista, girtų nebuvo. Antrakursiai pasakojo, kad pernai per šią akciją antrakciją buvo nusiliuobusių. O po to, žinoma, atgal į centrą.

Rugsėjo 1d.

Jeeee, jau ir Lietuvos studentus galima sveikint su kalendoriniu pavasariu. :]] Juokauju. Su mokslo metais Šiandien vėl į akademiją traukiau, nežinodama, kas manęs laukia. Ir visai nenusivyliau. Šiandienos paskaitų tema-komunikacija. Taigi mokėmės bendrauti. Iš pradžių be žodžių, po to šnekėdami, bet užrištom akim. Pratimai primine Kolping‘o lyderių mokymus. Tai ir smagu, ir šiek tiek nostalgija apėmė. Įdomu, kaip ten kolpingiečiai gyvena. Tai, va iš pradžių dirbom su savo grupe, o po to jungė su kita international grupe. O galiausiai į vieną krūvą sumetė abi tarptautines ir danų. Įdomu, kai pratimą atlikinėja apie šimtą žmonių. Kita užduotis buvo, išsiaiškinti nusikaltimą: žudiką, ginklą, motyvą, vietą ir laiką. Mūsų grupė pasijuokę, kad busim CSI: Lyngby. Nu ir išsiaiškinom. Pirmieji. TEISINGAI. ) O galiausiai darėm aitvarus. Jė, komandoj, nebuvo mokančių daryt, bet padarėm. Ir skrido. Kietai. Savimeilė paglostyta. Šiek tiek sunervino, mergaižiukė, su kuria gyvensiu nuo šeštadienio, nes aš jai iš anksto pasakiau, kad turim susitikt su tokiu dėde dėl buto anksčiau nei baigiasi paskaitos ir ji pasakė, kad bus. O po to vėlavo. Nes neatsiprašė ir neišėjo anksčiau. O man reikėjo raust, kad ji vėluoja. Bet nieko. Viskas gerai.

Rugsėjo 2d.

Apturėjom pirmą specialybės pagrindinio dalyko paskaitą. Dėstytoja pasirodė LABAI keista ir neaiški. Tokia jau net nebe daniška...Pasvarstėm, kad gal tik auditorijas sumaišė, bet ne. Prisistatė tik baigdama paskaitą. Keista. O dieną pabaigėm estafetėm kitame akademijos kieme. Vėl maišė danus ir užsieniečius. Prarėkiau balsą. Po to laukiau Žanos. Kol laukiau, sužinojau, kad lenkė ir gruzinas gavo kambarius bendrabutyje, kai man aiškino, kad kambarių nebėra. Susiervinau. Galiausiai moviau į Lyngbio stoty tiktis su Žana, su ja į centrą, sutvarkėm reikalus ir ji paskubom prigriebus kelis daiktus išbėgo iš namų į traukinį, kuris turėjo būti už 15min, o iki stoties realiai apie 20min(ir tai jeigu eini greičiau nei įprastai). Sakė, kad parašys.
Akademijoj šiandien klasikinės muzikos koncertas. Alena(čekė) pakvietė po koncerto nakvoti pas ją ir nevažiuoti į centrą. Aš, žinoma, sutikau, nes viena visai nenorėjau blaškytis. Koncertas buvo gut. Žana neparašė.

Rugsėjo 3d.

Žana vis dar nieko neparašė. Mane ima nervas. Nieko nepadarysi, reikia kibt į mokslus. Be to, išsi miegojau visai padoriai. Kambarys mažas, bet man ant grindų vietos užteko :D
Šiandien visus Service Management studentus surinko valgykloj. Helle dieną pradėjo nuo frazės: „Laba diena. Šiandien paskaitų nebus.“ Mums visiems šokas. Tada suskirstė komandom ir pasakė, kad, kadangi dienos paskaitų tema-kūrybiškumas, turim paruošti paslaugas. Iki rytojaus. Ryt jas turėsim parduoti, pasiūlyti paslaugų mugėj ir varžysimės dėl prizo. Komanda buvo gera. Tiesa įdomiai išėjo: turėjo būti keturi užsieniečiai ir du danai, o išėjo, kad buvom dvi užsienietės ir keturi danai. Darbas vyko sklandžiai ir išsiskirstėm dar nepasibaigus pietų pertraukai. Tada ėjau pas Soren pasiimti buto raktu. Vėl viena. Nes Ema išmove namo. Vel susinervinau. Nu, nesvarbu. Po paskaitu Pavel(kitas čekas) man padėjo persigabenti keturis nekuklius krepšius daiktų. Žinoma, dar paklaidžiojom. O po to movėm į akademiją su bendrabučio tauta žiūrėti „Saulėlydžio“, bet kadangi jį mačiau n kartų, tai aš tiesiog naršiau internete ir klausiau garso takelio( kadangi filmą žiūrėjom room 300, katras yra didelė kompiuterių salė su didžiuliu ekranu ir gera garso sistema). Bėje, šiandien užsidėjau džinsus, kuriuos atsivežiau „jeigu sukūsčiau, nes dabar vos telpu“, džinsai, netgi laisvoki.Po filmo ėjau miegot. Tiesa, galų gale nebeištvėriau-parašiau Žanai žinutę į LT numerį. Atrašė. Truputį lengviau. Bet, bliamba, kainavo man nervų jos dingimas kaip į vandenį.

Rugsėjo 4d.

Šiandien sudėjom paskutinius taškus ant i ir pristatinėjom savo paslaugas mugėje. O taškų buvo daug. Nes vienas komandos narys nepasirodė ir nepranešė. Taigi trūkom dalies reikmenų, todėl reikėjo suktis iš padėties. Mūsų paslaugos buvo: žmogus gali nusifotografuoti ar nusifilmuoti pasirinta tematika ir nusiųsti šeimynai kaip sveikinimo atviruką. Facebooke net sukurėm grupę tam, kad galėtume patalpint nuotraukas ir video. Nieko, išsisukom. Viskas pavyko puikiai. Kitų grupių paslaugas išbandėm- irgi buvo smagu. Vėl Service Management‘ studentai kėlė chaosą akademijoj. Dar sužinojom, kad savanoriausim tarptautinio olompinio komiteto suvažiavime(ar kažkas tokio), nes tai bus dalis vieno programos dalyko atsiskaitymo. Jėga. Man patinka. Vakare buvo intro vakarėlis. Prisipažinsiu-nusivyliau. Tema- Havajai. Man pasirodė, kad tema, geriu, kiek telpa ir dar daugiau o po to šlaistausi ir nesiorientuoju... Nesąmonė. Tai nebuvau iki galo, pasiploviau pas Aleną-vėl sutarę buvom, kad pas ją nakvosiu, kad nekeliaut namo vienai.

Rugsėjo 5d.

Oficialiai su Ema pradedam gyventi bute. Visa diena name. Tvarkom, valom, tinginiaujam ir miegam. Jėga: ji iš savo pažįstamų mums abiems gavo po raskladuškę ir kėdę, dar į virtuvę indų, arbatinuką ir siurblį ir sau stalą su lempa. Nu, smagu-turiu lovytę Ai, bėje, ruošiau vakarienę. Ryžius su daržovėm. O puido tai dar neturim. Nieko, kietai-sugebėjau be puodo;) Didžiuojuos savim, ne sne tik paruošiau, bet Emai da rir patiko.

Rugsėjo 6d.

Šiandien vėl tinginiavau namie. Prisigaudžiau naujienų iš Lietuvos ir valgiau. Eina kaku, kiek šiandien privalgiau. Jaučiu, per visą savaitę tiek nebuvau suvalgius, kiek šiandien suvalgiau. Nu, tiek to. Gal ryt išvaikščiosiu kaip nors. Viskas. Labanakt. Skamba Deine Lakaien, Radiohead.

Myliu. Bučiuoju. Labanakt.

Toliau apie intro savaitę ir laisvalaikį

Kadangi šįkart įrašas turi apimti kiek daugiau dienų, tai jis bus ILGAS ir nepykit, jei mintys bus išsibarstę. 

Rugpjūčio 26d.

Šiandien vietoj įprastos Kultūros paskaitos, apturėjom Metodiką su dėstytoju Saimonu. Nerealus dėstytojas Ir Jeeee, yra 50 % galimybė, kad jis bus mano grupės/klasės koordinatorius. Be to, tik jam išsižiojus, buvo akivaizdu, kad jis britas: aiški anglų kalba(poilsis ausims) su šiek tiek pablukusiu britišku akcentu (mat, jau aštuonerius metus gyvena Danijoje) ir daug ironijos- super. O po paskaitų važiavom į Kopenhagą apžiūrėti įžymybių :) Tiesa, dalį jų matėl tik pro autobuso langą, o tas, prie kurių stojom ir galėjom apžiūrėt iš arčiau, su Žana buvom jau apžiūrėję (per tą savo „Per Kopenhagą pėsčiomis“ turą, kai labai neturėjom ką veikt), tai prie Undinėlės pasivaikščiojom, o prie Christianshavn‘o prisėdom ant prieplaukos. Taip ir praėjo valanda: sausainiai, mineralinis, šnekos, viena kita foto...O, po visos išvykos nuo centrinės stoties vėl ėjom pėsčiomis namo. Šiek tiek gaila, kad nusprendėm neiti į Tivolį( atrakcionų parką), bet labai jau brangu-beveik 45Lt vien kad įeitum, o po to dar po 10Lt kiekvienas pravažiavimas atrakcionu. Žinoma, gali pirkt bilietą už maždaug šimtą litų, bet jis skaitosi visos dienos ir jį pirkti šeštą valandą vakaro neapsimoka...Nu, nieko, su moksladraugiais per Kalėdų periodą nusigabensim ten( šis laikotarpis pas juos tęsis apie mėnesi ir parke bus labai gražu).

Rugpjūčio 27d.

Be danų ir kultūros paskaitų ketvirtadienis pasiūlė paskaitą apie darbą studijų metu. Atrodo, tema rimta, bet net ir čia prisijuokėm. Kol kas visakas akivaizžiai pagal Akademijos planą- use your brain, improve and enjoy yourself(keletui mano žiopliukų skaitytojų, kurie šiek tiek susipykę su anglų kalba- galvok, tobulėk ir mėgaukis ) O po to didžiuliu būriu patraukėm į traukinukų stotį (žinoma, pėsčiomis ir 3km kaip niekur nieko), nes šiandien pradėjom tvarkytis dokumentus dėl CPR( leidimo gyventi, dirbti ir pan.). Ten beveik valandą laukėm, nes buvom vienos iš paskutinių išsiėmusių lapelius (tuos eilės numeriukus). Nieko, neprailgo- lyginom skirtingų šalių ID korteles, šiaip plepėjom, baiginėjom pildyt dokumentus ir panašiai. Rumunų kortelės nevykę. Tokios gana nepatogaus formato- primena senas lietuviškas teises(maždaug A6 formato), tiesa, plastikinės, tai lyg ir patvaresnės nei tos mūsų senosios teisės...
Dargi šiandien galų gale pravažiavom metro (nes įprastai mes važiuojam S traukinukais). Tiesa, aš vis dar nelabai suprantu, koks esminis skirtumas tarp metro ir S. Ir be abejo, prasiėjom pėsčiomis dar kokius tris kilometrus(ratais kvadratais namo:)) ).

Rugpjūčio 28d.

Galų gale važiuosiu apžiūrėti buto Lyngby (skaityt reiktų, Liungbiu).
Paskaitos tiesiog nesveikai greit prabėgo. Be dviejų įprastų-danų ir kultūros- paskaitų, turėjom valandėlę su studentų bičiuliais (angliškai skamba paprasčiau- buddies; ir nežinau, kaip reiktų tiksliau išversti jų statusą) Gabrieliumi ir Raluca( dar žinoma ir kaip Pusha). Abu rumunai. Jie stengėsi atsakyti į užsilikusius klausimus. Šiek tiek aiškino apie vertinimo sistemą: balai gali būti nuo -3 iki 12. -3 – absoliučiai nepriimtina, 0 – tiesiog praktinis teorijos pritaikymas, 2 - balas, kurio pakanka, kad išlaikytum, ir kuris reiškia, kad ne tik gali panaudoti bet iš esmės gali ir paaiškint teoriją, 4- paaiškini teoriją, ją taikai ir dar pridedi kažką daugiau, ir taip toliau. Kuo daugiau parodai ( na kad ir kelias kitas teorijas, ir dar pagrindi ir t.t.), tuo daugiau gauni. Jei gavai 12, vadinasi egzaminuotojas neturi jokių klausimų. O egzaminai čia irgi įdomiai vyksta. 4-5 žmonių grupės daro rašto darbus ir atiduodant, darbe turi būti parašyta, kuris rašė kuriuos puslapius. Šis darbas atiduodamas anksčiau, o egzaminas vyksta tarsi individualus pokalbis ir laikantysis sulaukia klausimų daugiausia iš tų puslapių, kuriuos rašė, bet keletas būtinai us ir iš kitų puslapių, nes darbą jis darė komandoje ir turėtų išmanyti/žinoti visą darbą, ne tik savo dalį.
Dar man labai patiko vienas Ralucos sakinys apie tai, kodėl Danijoje dėstytojai tokie ironiški (taip taip, danai-apksritai ironijos mėgėjai), Ji sakė, kad „Ironija- tarsi kažkoks stimuliatorius, skatinantis studentus galvoti“ ( žinoma, vertimas nevisiškai tikslus, bet mintis būtent tokia). Ir tikrai- net mokykloje labiau mėgau pamokas ( tiek suole, tiek pas korepetitorius), kuriose buvo DAUG ironijos. Tai va.
Po paskaitų galų gale pamatėm Akademijos barą „BAR44”. Visai nieko. Tiesa, man kažkuo primena seniai užsiraukusį INTRO ar tą klubeliūkštį, kur buvo Sporto Rūmuose. Tiesa, žymiai tvarkingesnis. Žinot, kas ten jėga? Vamzdynas palubėje nudažytas raudonai ir patapęs internjero dalimi. Šiaip visai jauki vietelė. Gaila dirba tiktai penktadieniais ir tik nuo 12 iki 16 valandos. Kiek supratau iš Mauricio- aziatiškos išvaizdos brazilo, kuris šįmet jau antrame Service Management (mano programos) kurse, tai baras taip trumpai dirba, nes ten dirbantys studentai-savanoriai ir be to, jis sakė, kad Akademijos bendrabuty gyvenantys studentai nėra labai aktyvūs baro lankytojai, o kitiems jis per toli.
Va, o tarp paskaitų ir popietės su moksladraugiais bare, aš dar spėjau apžiūrėti butuką. Nuėjau pas Soren ( toks dėdė, atsakingas už bendrabutį ir pan.) į kabinetą ir tada su jo toyota, kurios panelė absočiuiai identiška Citroen C1 ( ! ), nuvažiavom iki buto. Na, automobiliu nepasirodė jau taip arti jis, bet manau, kad dviratuku ten galima nukirst kampus… Butukas antram ar trečiam aukšte( aš čia visąlaik painioju aukštus…), žodžiu, paskutiniame.Be baldų. Labai nedidukas: vienas kambarys -12, gal 13 kv.m, kitas- ~8kv.m, labai nebloga virtuvė, o dušas įrengtas tualete- toks šlangasšone/virš klozeto. Be to didysis kambarys neturi nei durų, nei tos “pulpos”, kur įtupdyt elektros lemmputę ant lubų, tik laidai. Bet manau, kad tiek vieną, tiek kitą problemą galima išspręst.  Ir dar nežinau, ar ten yra internetas. Skalbits reiktų eiti į namą kitapus gatvės, bet šeimininkas palikęs kortelę, kad ten įeitume. Be to, labai padori nuoma gautųsi apie 1000Lt su visais mokesčiais...
Erzina, kad nežinau, ar tokia rumunė Ema gyvens su manim, ar ne (penktadienį turėjo nuvažiuot į tokį KAB bendrabutį ir susižinot, ar ten gauna kambarį). Jei gautų ir rinktųsi eit ten, galėčiau bandyt padaryt taip, kad gyventume su Žana, o dabar toks stūmtraukis gaunasi.
O po visų darbų ir pasisėdėjimo su kolegom neskubėjom namo, dar užsukom pas čekę Alenką. Vėliau užsuko kitas čekas-Pavel. Aišku, visi vėl prisijuokėm, o galiausiai apie ketvirtą popiet, movėm namo. Galvojom, kad gal vakare dar visi susitiksim jau Kopenhagoj ir pasivaikščiosim, bet sms, taip ir nesulaukėm. Nir ir nieko.  Miegot.

Rugpjūčio 29d.

Šeštadienis. Niekur nereikia. Tingim. Kaip kiaunės. Kadangi, vakar vakare šaldytuvą ištuštinom, šiandien reikėjo į parduotuvę. Galų gale apie vidudienė išsikasėm iš lovų ir žengėm tuos penkis žingsnius į kitoj gatvės pusėj esančią NETTO. Ten nusipirkom pigiausios duonos ( kaip paaiškėjo, nebloga – su nemaltais grūdais), pašteto, tepamo sūrio dar kažko ir atgal į guolį. Pavalgėm. Pažiūrėjom „Draugus“ ir nusprendėm, kad riekia eit pasivaikčiot. Prasiėjom palei kelis ežerus. Šiandien čia buvo Tarptautinė Diena, tia buvo daug skirtingų tautų palapinių, radom ir lietuvių. Nepasirodė nei itin gerai pasiruošę, nei įdomūs. Bet užtai smagu buvo pažiūrėt brazilišką kapuerą, dar keletą įdomesnių „pasirodymų“. Paskui tolyn nuo ežerų į Frederiksbergą ieškot Frederiks have(parko). Radom. Bet ne visai tą. Gretimą. Apžiūrėjom ir tada pasukom į tą, kurio ieškojom. Parke prisikvailiojom, dariau Žanos fotosesiją. Galiausiai pasiblaškę grįžom namo, vėl užkirtom duonos su paštetu ir žiūrėjom draugus. Tada, jau pavakre, Žana nusprendė, kad jai ne gana ir ji eina dar pasivaikščiot, o aš jau likau namie. Žiūrėjau Perl Harbourą. Tik ar skaitosi, kad žiūrėjau, jei užmigau bežiūrėdama? :))

Rugpjūčio 30d.
Sekmadienis. Tik prasidėjo ir dar tikrai nežinau, kas šiandien manęs laukia. :))

Pirmos dienos mokykloje

Rugpjūčio 24d.

Šiandien kėliausi be dvidešimt šešios, kad galėčiau palįst po dušu ir dar palikt Žanai laiko, kad abi išsičiustiję šiauštume į Akademiją, nes mūsų trenktos šeimininkės sūnus turėjo eiti į vonią penkiolika po septynių...
Mes išskuodėm įsimetę lengvus priešpiečius. Akademijoj sutikom gana daug įdomių žmonių, daugiausiai bendravom su šiek tiek hiperaktyvia rumune Kristina, ispane Garazi (kaip ji pati trumpina- Gara). Ji tokia garsiakalbė, bet labai paslaugi ir smagi. Net ir nežinodama, pasakyčiau, kad ispanė-temperamentas akivaizdus. Dar teko pabendraut su prancūzu Damianu. Dar smagios buvo čekės Alena(tariasi Elina) ir Claudia. Po paskaitų ėjom į paplūdymį barbekiu. Buvo smagu: prisijuokėm, pasnaudėm, privalgėm, prisivaikščiojom. Tarp kitko, kadangi mes su Žana, kaip geri moliūgėliai, nežinojom, kad tas pats bilietas galioja visoms transporto priemonėms tam tikrą laiko tarpą, nuo Lyngby traukinukų stoties iki akademijos ir vėl ėjom pėstute( o tai apie 3km), iki paplūdymio nuo akademijos atstumas panašus, tai vėl prisivaikščiojom. Miegot nuėjau neįprastai anksti-apie devintą valandą.

Rugpjūčio 25d.

Šiandien taip nebeapsikvailinom- nuo traukinukų stoties važiavom autobusu. Be to nusipirkom kitokį bilietukų variantą, katras mums padėjo sutaupyti dar daugiau :))Dargi, susitepėm po neblogą dvigubą sumuštinį su uogiene ir sūriu priešpiečiams. Bėje, Žana turėjo kavos- pastaruoju metu tai jau prabanga. :))Tiesa, aš pietų pertrauką ir vėl praleidau bibliotekoje, eilėje prie tokio aparato, kuris daro skaitmenines foto mūsų studento kortelėms, be kurių akademijoj praktiškai nieko negali padaryti.
Tiesa, dar reikia grįžtant namo padaryti dokumentines foto, nes aš žioplė saviškes palikau namie Lietuvoj, o tai "pabrangiai"-gaunasi apie 45lt, ir nusipirkti danišką mobilaus ryšio kortelę.

Blogą rašau iš Akademijos- čia jauku, tokia, sakyčiau, namų atmosfera( su VGTU net nesinori lygint). Bet kadangi mes čia jau senokai, tai turbūt mausim į savo laikiną guolį "už interneto ribų".

Ai, tiesa, šiandien lyg ir pradėjo spręstis mano būsto problema. Bet apie ją plačiau rašysiu, kai žinosiu daugiau. :)

Myliu! Bučiuoju! Ir laukiu laiškų! :)

Kaip atvykom ir pamatėm, kad čia laukia siurprizas po siurprizo

Rugpjūčio 19d.

Paskutiniai daiktų prigriebimai ir su tėveliais jau lekiam pas Žaną. Vilniuj apsiniaukę, niūru- matyt, Dievulis rūškanas, kad palieku Vilnių.  Važiuojant autostrada išsigiedrina ir nusprendžiam sustoti netoli Kryžkalnio, nusilengvinam, suvalgom naminių koldūnų. Tokie geruliai: mažučiukai mažučiukaqi, valgomi su šaukti iš sriubinės lėkštės, Klaipėdoj kavos pas giminaičius ir į keltą.

O kelte leidžiantis saulei taip norėjosi skambtelt artimiausiems draugams. Gailėkitės, kad neatsiliepėt, bučiau siuntus saulėtų linkėjimų.Su Žana turėjom sėdimas vietas salėje, o tėveliai dvivietę kajutę. Kaip paaiškėjo jie buvo dviese keturvitėje kajutėje, taigi mes labai greitai persikraustėm pas juosJ Truputuką supo, bet nebaisiai, naktį atviroje jūroje su Žana pasiėmę miegmaišius movėm į laivo priekį ir durniavom. Vos nenuskridomprie inkarų-stiprus vėjas. Paskui dar pablydijom ir galiausiai numovėm miegot.

Rugpjūčio 20d.

 Rytą, prieš kylant ant denio, įlindau į dušiuką. Gerulis. Su saule pasiekėm Švedijos krantus. Kaip paaiškėjo bevažiuojant iki Kopenhagos nuo to uosto, vos pora šimtų kilometrų, tad vidudienį, perlėkę Oresund tiltą jau buvom mano laikinuose namuose.

Kaip paaiškėjo su kambariu išsidūriau konkrečiai: mano kambarys maždaug 6kv.m. ...nu rupūs miltai, net Lietuvoj neteko matyt, kad kas tokius sandeliukus nuomotų kaip normalius miegamuosius kambarius.Be to, kaip paaiškėjo, rajonas toli gražu ne pats saugiausias... Naujininkai palyginus su mano rajonu-Disneilendas...Tai va, čia būsiu maksimaliai iki rugsėjo 20d. Jei pavyks, išsinešdinsiu anksčiau.

Rugpjūčio 21d.

Kadangi tėveliai liko dar porai dienų. Tai šiandien vis dar laiką leidom su jais: pasiblaškymas po IKEA ( pasiselėjimas, kokių gėrių yra, kuriems nėra pinigų, tada numovėm prie jūros. Čia yra medūzų, tai mane jau vargu, ar įkištų į vandenį kas…Šaip pasėdėjom pajūry, tik šiandien pradėjo niauktis, o neva Kopenhagoje labai lietinga… Paskui pasikraupinom vitiniu nudistu, prisijuokėm ir parvažiavom pas mus. Aš tėvam, dar perinkus, atidaviau tašę daiktų, kad vis lengviau būtų kraustytis…O vargeli, koks aš pliuškinas… visko daug ir visko reik….

Dar išklausėm su Žana mano šeimininkės moralą…neva ji labai nusivylė ir blogai pasijuto, kad aš tik trumpam apsistoju ir kad aš netinkamai su ja kalbėjau vakar. Nu nieko sau. Ji ne vienintelė, kuri nusivylė tuo, ką gavo…nu toks, sakyčiau stresiukas.

Rugpjūčio 22d.

Šiandien tėveliai išvažiuoja, tad prieš jiems išmaunant ieškom LIDLo. Radom, prisirinkom šio bei to- net LIDLe nesveikai brangu...Paaiškėja, kad ten jie aptarnauja tik daniškom kortelėm. Tai tiek to sutaupymo-moku grynais.  Po to grįžtam namo, atsisveikinam su tėvais ir einam miegot. Atsikėlę pavakare, nusprendžiam eiti sightseeing( miesto įžymybių ieškot), kadangi važinėt viešuoju transportu brangu, nešėmės pėstute. Gavosi apie 12-13km.Nieko ypatingo-gražu, bet DAUG turistų... Nu, nieko...Grįžę įkalam paragavimui daniško alaus- net man myžaliukas...fe. Gerai, kad nemėgstu alaus. Tai vis mažiau gaila. Žana dar naršo, o aš einu miegot.

Rugpjūčio 23d.

Šianakt po vidurnakčio atsibudau nuo to, kad už lango mirgėjo švyturėliai(greitoji, gaisrinė ar policija, nežinau). Reikėtų pastebėti, jog čia mes pirmame aukšte, tai gstvės trukšmas erzina dar labiau. Žana sakė, kad pramiegojau triukšmą: riksmus, bėgimus, stiklo daužymus ir garsus panašius į šūvius... Smagi kaiminystė... Ryte pabudus vėl įnirtingai ieškojausi būsto. Nieko doro, diena praleista praktiškai lovoj: wc, kompiuteris, miegas, kompiuteris, miegas, wc, užkandam, kompiuteris. Žana sakė, eis pasivaikščiot, aš tingėjau...ji užmigo, o aš toliau naršiau vogtu iš kaimynu interneto ryšiu. Ji pabudo...išsikrapštė ir aš nenorėjau viena likt. Ėjom. Tas parkas nelabai toli, kažkokia mubė vyko, tai nieko, apsižvalgėm, pagulinėjom ir vėl parmovėm namo.

Ryt į akademiją. Anksti keltis, nes reiks apie septintą išeit iš namų...po to nuo traukinuko dar tris km pėdinsim, nes autobusu irgi brangu. Velniava. Reikia ieškot būsto arčiau...

Mama, tėti, sesės, mažės, draugai, bičiuliai, myliu. Jau pasiilgau.

Vis dar sunku patikėt, kad pasiryžau ir kad čia ne šiaip atostogų išvyka, o visi mokslo metai...oho.